Kosta Brava, Kosta Dorada

Katalonija yra viena iš 17 Ispanijos autonominių sričių. Ji ribojasi su Prancūzija. Jos krantus skalauja Viduržemio jūra. Šioje Katalonijai priklausančioje 580 km ilgio pakrantėje yra garsiosios turistinės zonos – Kosta Brava, Kosta Dorada, Kosta Maresme.

Katalonija – labai savitos kultūros kraštas. Tai garsaus dailininko Salvadoro Dali, daugelio Ispanijos architektūros šedevrų autoriaus Antonijaus Gaudžio ir dabar garsios operos solistės Monserat Kabaljė gimtasis kraštas.

Centrinė Barselonos katedra – vienas iš didžiausių gotikos statinių Ispanijoje. Ji dar vadinama kankinės Eulalijos vardu. Ją puošia du fasado bokštai ir du aštuoniakampiai bokštai, viduryje esantį bokštą vainikuoja šv. Eulalijos skulptūra. Viduje po altoriumi yra šv. Eulalijos kripta, kur marmuriniame karste saugomi šios IV a. kankinės palaikai. Šalia altoriaus – Barselonos grafų, pradėjusių statyti šią katedrą, sarkofagai. Senamiestyje rasite ir garsiąją Katalonijos aikštę, aplink kurią stovi daugybė viešbučių, bankų, parduotuvių. Čia išliko Romos laikų ir viduramžių miesto sienų liekanos. Architektų sąjungos pastato fasadą puošia Pablo Pikaso kūrinių motyvai.

Barselonos perlas – įžymiojo architekto Antonio Gaudžio nebaigta Šv. Šeimynos bažnyčia (Sagrada Familia). Ji žavi savo didingumu. Tai neabejotinai tobuliausias garsiojo ispanų architekto darbas. Gaudis yra palaidotas vienoje šios bažnyčios koplyčioje. Įdomu bus pasivaikščioti po Montžuiko kalną, kur įrengtas milžiniškas stadionas ir rūmai, kur 1992 m. vyko Olimpinės žaidynės.

Pajūrio bulvaro ir populiariosios pėsčiųjų gatvės sankryžoje stovi paminklas Kristupui Kolumbui. Netoli jo – Jūrų muziejus su didžiausiu Europoje akvariumu. Citadelės parke esančioje Trijų Drakonų pilyje įsikūręs zoologijos sodas. Pablo Pikaso muziejus – vienas lankomiausių Katalonijos meno muziejų. Garsusis dailininkas Barselonoje gyveno nuo 14 iki 24 metų. Gražiausia miesto gatve laikomas pėsčiųjų bulvaras Ramblo, besitęsiantis nuo Kolumbo paminklo iki Katalonijos aikštės. Šiame bulvare įsikūręs vaškinių figūrų muziejus su 3000 eksponatų. Barselona taip pat garsėja nuostabiais dainuojančiais fontanais, kuriuos 1929 m. pasaulinei parodai sukūrė katalonų inžinierius Karlosas Buigas. 1992 m., rengiantis olimpinėms žaidynėms, fontanai buvo atnaujinti. Tai fantastiškas vandens, spalvų ir muzikos šou, susiliejantis į pasakišką dermę. Daugiau nei 7 mlrd. įvairiausių formų ir spalvų kombinacijų, skambant populiariai klasikinei muzikai, suteikia labai daug teigiamų emocijų.

Kaip ir kiekviename Ispanijos mieste, čia vyksta daug švenčių. Jose turistai gali susipažinti su miesto kultūrinio gyvenimo temperamentu. Pavyzdžiui, balandžio 23 d. mieste džiugiai švenčiama Katalonijos globėjo šv. Jurgio šventė (Sant Jordi), birželio 24 d. – Joninės (Sant Joan), rugsėjo 24 d. – Barselonos globėjos šv. Mersės (Merce) šventė, o birželį–rugpjūtį vyksta daug Barselonos festivalių.

Dabar tai švenčiausia Katalonijos vieta. Čia meldžiamasi Montserato Dievo Motinai – Juodajai Madonai. Pasak legendos, 880 m. piemenys vienoje iš daugybės kalno olų surado nedidelę medinę Madonos statulėlę su kūdikėliu ant rankų. Supratę, kad statulėlė turi stebuklingų galių, žmonės bandė ją išsivežti iš tos olos, bet niekam nepavyko, nes kai tik jie bandydavo tai padaryti, statulėlė pasidarydavo tokia sunki, kad neįmanoma būdavo jos pakelti.

1008 m. čia buvo pastatytas vienuolynas, tapęs Katalonijos dvasiniu centru. Kalno viršuje stovi Montserato bazilika, virš altoriaus – Gaudžio suprojektuota koplyčia, kurioje saugoma stebuklingosios Montserato Dievo Motinos skulptūra. Manoma, kad ši skulptūra valdant arabams buvo slėpta kalnų olose ir iš ten ištraukta tik arabus išvijus. Nuo maldininkų žvakių dūmų pajuodusi skulptūra pradėta vadinti Juodąja Madona.

Sakoma, kad nusilenkus Juodajai Madonai išsipildo didžiausias noras. Dažnai turistams dėl to net tenka pastovėti eilutėje. Čia dirbantys dvasininkai jums pateiks įrodymų, kad tai ne išgalvotas mitas. Vėliau žmonės, kurių norai išsipildė, čia atveža savo pasveikusių artimųjų nuotraukų, bevaisės moterys – gimusių kūdikių nuotraukų ar kepurėlių. Daugiausiai tarp šių eksponatų – laimingai ištekėjusių nuotakų suknelių.

Montserato vienuolyno bibliotekoje saugoma apie ketvirtis milijono senų knygų ir rankraščių. Montserato muziejuje gausu žymių dailininkų – El Greko, Karavadžo, Pikaso, Monė, Poliakovo, Dali – paveikslų.

Šiuo metu vienuolyne gyvena apie aštuoniasdešimt vienuolių. Rytinių ir vakarinių pamaldų metu galima pasiklausyti garsaus visame pasaulyje berniukų choro, turinčio seniausias Europoje chorinio giedojimo tradicijas.

Taragona garsėja antikiniu palikimu

Antikiniu palikimu garsėjanti Taragona – provincijos sostinė, Costa Dorados širdis. Legenda byloja, kad kadaise Jupiteris taip pamilo Taragoną, kad paliko net savo žmoną Tiriją. Tai vienas iš seniausių Ispanijos miestų, esantis už 98 km nuo Barselonos. Iki šių dienų šio seno miesto apylinkėse galima pamatyti romėnų laikų pastatų liekanų – dalį miesto gynybinės sienos (1100 m ir 12 m aukščio), forumo liekanas, amfiteatrą, akveduką. Soboras – pats reikšmingiausias viduramžių Taragonos paminklas. Taragona – miestas, kuriame puikiai dera istoriniai paminklai, viduramžių senamiestis, platūs šiuolaikiniai bulvarai ir modernūs statiniai.

Kažkada buvusiai Ispanijos žemės karalienei, Kartaginos varžovei Taragonai šiandien puikiai dera „žėrinčio Viduržemio jūros perlo“ epitetas. Įdomi centrinė miesto gatvė Ramble su puošniais moderno, baroko ir neoklasicizmo stiliaus pastatais, žaliais skverais, sodais. Čia stovi fontanas, kurio skulptūros vaizduoja keturis pasaulio žemynus. Šalia senosios Ramble gatvės – naujoji Ramble su šiuolaikiniais pastatais.

Turistus vilioja nykštukinė Andora

Andora – miniatiūrinė Europos valstybė Pirėnų kalnuose, esanti šalia Prancūzijos ir Ispanijos sienų. Jos plotas – 468 kv. km (keturis kartus didesnis už Kauną). Šalyje teka Valiros upė. Aukščiausia viršūnė – šiaurės vakaruose esanti Koma Pedrosa (2942 m virš jūros lygio). Tai viena iš aukščiausiai kalnuose išsidėsčiusių Europos valstybių po Šveicarijos. Per metus ją aplanko daugiau nei 10 mln. turistų.

Turistus Andora traukia ne tik gamtos grožiu, istorinėmis įdomybėmis, bet ir laisvos ekonominės zonos teikiamais privalumais. Daugybė parduotuvių skirtingo skonio pirkėjus vilioja pačiomis įvairiausiomis prekėmis. Čia visada galima derėtis. Nepaisant savo dydžio, Andora turi sostinę – Andorą la Vella. Tai aukščiausiai virš jūros lygio Europoje įsikūrusi sostinė (1055 m). Miesto centre – valstybinės įstaigos, teismas, kalėjimas. Įdomu, kad kalėjime gali sėdėti tik Andoros piliečiai.

Mažytė šalis suskirstyta į 7 teritorijas. Nors pasaulio žemėlapyje ji atrodo kaip mažas taškelis, tačiau Andora yra tris kartus didesnė už Lichtenšteiną, septynis kartus – už San Mariną, o lyginant su Monaku – tai visai nemaža šalis.

Įdomi ir unikali Andoros valstybinė santvarka – tai bendras Prancūzijos ir Ispanijos protektoratas. Andorą bendrai valdo Prancūzijos prezidentas ir vieno Ispanijos miesto vyskupas. Tokį statusą Andora turi nuo 1278 m. Andoros gyventojai prancūzams padėjo nugalėti ir išvyti maurus, tad už šią pagalbą prancūzų karalius 805 m. Andorai dovanojo nepriklausomybę. Šalyje kalbama trimis valstybinėmis kalbomis – katalonų, prancūzų, ispanų. Dabar šalis gyvena iš turizmo. Kasmet 66 tūkst. gyventojų turinčią šalį aplanko 1,5 mln. turistų. Tik vienas nepatogumas – šalyje nėra jūros.

Figeras – Salvadoro Dali gimtinė

Figeras – Katalonijos dailininko siurrealisto Salvadoro Dali gimtinė. Teatro Museo Dali – lankomiausias muziejus Ispanijoje po Prado, žaisminga vieta, užimanti senąjį miesto teatrą. Muziejus buvo kuriamas pagal Salvadoro Dali sumanymą, jam pačiam vadovaujant. 24 muziejaus salėse eksponuojama S. Dali grafika, skulptūros, knygų iliustracijos, plakatai ir svarbiausia – paveikslai. Tobulai nutapytų daiktų košmariški deriniai, religinė ekstazė, Galos portretai, pilietinio karo iliuzijos, šiurpios alegorijos, keistai sujauktos žmogaus dalys vienus žavi, kitus stebina.

Skambant muzikai, muziejaus vidaus kiemelyje lankytojus pasitinka keistos skulptūros languose ir juodas Dali šeimos kadilakas, kuriame galima pamatyti lietaus merkiamų keleivių siluetus. Čia pat galima apsilankyti neįprastame kambaryje, kurio baldai primena aktorės Major Vest veidą, pamatyti trimatės erdvės paveikslus.

Šio muziejaus įkūrėjas S. Dali čia praleido paskutines savo gyvenimo dienas ir yra palaidotas kriptoje po stikliniu teatro-muziejaus kupolu. S. Dali – vienas žymiausių XX a. menininkų, gimęs ir užaugęs Figere. Būdamas 15 metų, Salvadoras surengė pirmąjį savo paradą. Po studijų meno mokykloje Madride, domėjęsis kubizmu, futurizmu ir matematika, jaunasis menininkas apsistoja ties siurrealizmu ir tampa žymiausiu šios srovės dailininku. S. Dali vardas taip pat siejamas su rašymu ir filmų statyba.

Miestelyje stovi gotikinė bažnyčia, kurioje buvo krikštytas Dali.

Netoliese esančiame Pubolo miestelyje yra XIV a. pilis, kurią Dali padovanojo savo žmonai Galai (čia ji ir palaidota). Pilyje įrengtas jo žmonos ir kūrybos įkvepėjos muziejus. Žmoną Dali vadino Gala. Iš tiesų jos pavardė buvo Jelena Djakova. Tai rusų kilmės emigrantė, buvusi poeto Polio Eliuaro žmona. Su ja Dali pragyveno 50 metų.

„Port Aventura“ – vienas didžiausių pramogų parkų Europoje

„Port Aventura“ – vienas didžiausių (plotas – 115 ha) pramogų parkų Europoje, kuriame ir suaugę, ir vaikai gali puikiai praleisti laiką, patirti nepakartojamų nuotykių ir per vieną dieną apkeliauti visą pasaulį. Atrakcionai vyksta įspūdingose egzotiškose visų žemynų šalyse ir vietovėse.

Pirmoji zona – Polinezija su Fidžio ir Taičio salomis. Čia turistai nusikelia į anglų jūrininko, kapitono, naujų kraštų atradėjo Džeimso Kuko epochą. Dirbtiniuose paplūdimiuose galima stebėti Polinezijos gyventojų ritualinius šokius. Pagrindinis atrakcionas – nusileidimas valtimi nuo 17 m aukščio vulkano 55 km per valandą greičiu.

Paskui – Kinija su akrobatų pasirodymais imperatoriškame teatre ir pasivažinėjimu Drakono Kchano kalneliais, kurių ilgis – 1285 m, maksimalus aukštis – 45 m, greitis – 110 km per valandą. Tai tikras rojus aštrių pojūčių mėgėjams.

Kitoje zonoje – Meksikoje – atrakcionų dalyviai susipažįsta su dviem istoriniais periodais: majų kultūra ir ispanų kolonijine epocha. Sunkiai praeinami tropiniai brūzgynai veda į majų piramidę Čičen Itcą.

Laukiniai Amerikos Vakarai leidžia pajusti kaubojiško kaimo ir netgi 1876 metų liepos 4 d. – nacionalinės Amerikos šventės – atmosferą.

Viduržemio jūros kraštų kaime galima pasižvalgyti po parduotuvėles, susipažinti su tų kraštų gyventojų buitimi ir papročiais.