Santorinas

Santorinas – viena iš gražiausių salų pasaulyje

Metai saloje gali būti dalijami į du pagrindinius sezonus: šiltąjį ir sausąjį, besitęsiantį nuo balandžio iki spalio, ir šaltąjį bei lietingąjį, trunkantį nuo lapkričio iki kovo pabaigos. Ilgi lietingų dienų periodai Santorinui nebūdingi, netgi žiemos metu dangus nebūna ilgiau debesuotas nei kelias dienas iš eilės. Šiltuoju ir sausuoju sezonu oras dažniausiai būna pastovus, dangus giedras, saulė skaisti.

Sunku patikėti, bet šioje saloje, turinčioje problemų su gėlu vandeniu, dėl geros dirvos mineralizacijos puikiai dera vaisiai ir daržovės. Ypač įspūdingi užauga baklažanai – milžiniški ir sniego baltumo spalvos. Vis dėlto daugiausia auginama vynuogių. Nuėmus vynuogių derlių čia prasideda tikra vynininkystės dievo Dionizo šventė. Ir ne toji, parodomoji turistams, o tikra, patriarchalinė, ateinanti iš amžių glūdumos.

Lankytinos vietos ir kurortai

Santorinas įžymus neįtikėtinais vaizdais, puikiais saulėlydžiais iš Oija miesto, keistais baltais baklažanais, Tyros miestu ir, žinoma, savo veikiančiu vulkanu. Santorinas laikomas viena garsiausių ir gražiausių salų pasaulyje. Dėl salos grožio ir vulkaninės jos kilmės, dėl mįslingų senovinės civilizacijos (pasižyminčios gana aukšta kultūra) pėdsakų Santorinas laikomas paslaptingai pražuvusios Atlantidos liekana. Smalsesni saloje tikrai ras „įtikinamų“ Atlantidos likučių.

Dvi didelės civilizacijos paliko savo žymes Santorino saloje. Viena priklauso priešistoriniams laikams ir buvo atrasta kasinėjant miesto griuvėsius. Tai Kretos-Mikėnų kultūra. Kita – graikų civilizacija, kurios ekspoziciją galima pasižiūrėti antikiniame Mesa Vouno mieste. Palyginti nedidelėje saloje yra daugiau kaip penki šimtai graikų stačiatikių cerkvių, bet kiekviena iš jų duris atveria tik kartą per metus. Tačiau kai cerkvių daugiau nei metuose dienų, kasdien gali rasti kurią nors veikiančią ir apžiūrėti.

Tyra

Tai Santorino sostinė, esanti vakarinėje salos dalyje. Įsikūrusi ant 260 m. aukščio uolos krašto ji iš tolo baltuoja nedidukais vietinių gyventojų namukais. Tai jaukus ir gyvas miestas, kuriame gausu tavernų, restoranų, barų, iš kurių atsiveria stulbinanti panorama. Patekti į Tyrą galima funikulieriumi arba įprasta transporto priemone – asilais. Tyroje daug muziejų. Priešistorinės Tyros muziejus, esantis salos sostinėje, – tai ne vien įprastas provincijos muziejus. Jo ypatingi turtai – priešistoriniai dailės šedevrai, įžymieji sienų piešiniai, unikali auksinė kalnų ožio figūrėlė. Archeologijos muziejuje eksponuojami radiniai, simbolizuojantys ilgą salos istoriją: skulptūrų kolekcijos, įrašai, vazos ir molio figūrėlės. Folkloro muziejus eksponuoja kilimų ir statinių gamintojų, batsiuvių ir skardininkų dirbinius, taip pat originalią seną vyninę, galeriją su vietinių menininkų darbais ir dokumentų archyvą. Verta aplankyti ir Megaron Gyzi, kuriame eksponuojami XVI–XIX a. raižiniai, taip pat suknelės, paveikslai, žemėlapiai, seni manuskriptai ir fotografijos, kuriose pavaizduotas Santorinas prieš 1956 m. žemės drebėjimą, taip pat žinomų Graikijos menininkų, kurie dirbo saloje, darbai.

Kamaris

Kamaris – pagrindinis Santorino salos kurortas. Platūs vulkaninės kilmės smėlio paplūdimiai, ilga promenada, nedidukai viešbučiai, jaukūs barai, graikiškos tavernos, restoranėliai – tai tikra palaima romantikos mėgėjams. Puikus susisiekimas su Tyra, kuri yra vos už 10 km. Paplūdimiuose galima išsinuomoti vandens sporto priemones, tentus, pavėsines.

Oija – tai galbūt labiausiai žavinti salos vieta šiaurės vakaruose. Kurortas garsus tuo, kad čia renkasi žymūs menininkai, kurių darbams turėjo įtakos kraštovaizdžio grožis. Šie darbai eksponuojami mažose kaimo galerijose. Oija taip pat žinoma dėl nuostabių purpurinių saulėlydžių. Kai saulė skęsta jūroje, įvairios spalvos nušviečia dangų ir pripildo širdis romantikos. Galima mėgautis gėrimu mielos kavinukės terasoje bei žiūrėti į kalderą ir spalvas keičiantį dangų. Pradedant nuo šiaurinės salos dalies, Oija kranto linijos paplūdimiai akimirksniu nustebins savo laukiniu ir nuošaliu grožiu. Šie paplūdimiai dažnai lankomi vietinių, tačiau neseniai juos atrado ir turistai, dažniausiai šeimos ir poros. Eidami nuo Oijos, pirmiausia prieisite Baxedes paplūdimį, tada pasieksite Koloumbą ir galiausiai išvysite Pori – mažą žvejų uostą.