KRETA - kryžkelė tarp Rytų ir Vakarų, tarp Afrikos ir Europos. Sala iškilusi Egėjo jūros pietuose, trijų žemynų – Europos, Afrikos ir Azijos – prekybinių jūros kelių sankryžoje. Kretos plotas – 8 336 kv. km, ilgis – 260 km, krantų ilgis siekia 1 046 km. Kreta yra ne tik pati piečiausia Graikijos sala, bet ir pats piečiausias Europos taškas. Tai pati didžiausia Graikijos ir penktoji pagal dydį Viduržemio jūros sala (po Sicilijos, Sardinijos, Korsikos ir Kipro). Šiaurinėje salos pakrantėje įsikūręs Heraklionas – Kretos sostinė. Jis salą padalija tarsi į dvi dalis: vakarinę ir rytinę. Kretoje, skirtingai nuo Graikijos žemyninės dalies, nėra didelių miestų. Daugelis salos gyventojų gyvena mažesniuose miesteliuose ir kaimuose, kurių čia yra per 1 400.
Tai dievų ir žmonių sala. Uolėti krantai keičia žalius slėnius, sūrus jūros vanduo - gėlių ir žolynų aromatus. Čia niekada nepabosta spalvų žaismas ir įspūdingi peizažai. Savo žavesiu ši Viduržemio jūros sala visuomet traukė žmones. Kretoje gimė pirmoji ir seniausia Europos civilizacija, kurios praeitis atgyja daugybėje archeologinių liekanų, muziejų ekspozicijose, meno kūriniuose ir svarbiausia - Kretos gyventojų širdyse. Praeitame šimtmetyje į ją plūdo archeologai, tyrinėtojai, mokslininkai. Šiandien į šią salą pailsėti renkasi turistai iš viso pasaulio. Didžiausia Graikijos sala siūlo tiek, kad vienų atostogų tikrai neužteks visoms patraukliausioms vietoms aplankyti. Sala garsi Lasiti plokščiakalniu, kurio oloje, manoma, gimė dievas Dzeusas, kvapą gniaužiančiais kalnų masyvais, alyvmedžių giraitėmis, įspūdingais Knoso rūmais, muziejuose saugomomis jų vertybėmis, vienuolynais ir bažnyčiomis. Lankytojų širdis jaudina ir egzotiška mažų kaimelių atmosfera, kurią sukuria iš išorės ramūs, bet temperamentingos dvasios vietiniai Kretos gyventojai.
Kretą iš visų pusių supa nesibaigiančios smėlio pakrantės, skalauja krištolinis smaragdo spalvos Viduržemio jūros vanduo. Geografinė salos padėtis sąlygojo įvairių kultūrų įtaką ir ne visada taikius gretimų tautų teritorinius interesus. 1913 m. Kreta pagaliau tapo Graikijos dalimi.
Sakoma, kad jūrą ir kalnus galima mylėti tik kartu. Kreta šiuo požiūriu yra idealus meilės objektas, nes čia kalnai išauga tiesiog iš jūros. Saloje puikiausios sąlygos poilsiui, nes per metus čia būna daugiau kaip 300 saulėtų dienų. Didžiausia Graikijos sala siūlo tiek, kad vienų atostogų tikrai neužteks visoms patraukliausioms vietoms aplankyti. Sala garsi Lasičio plokščiakalniu, kurio oloje, manoma, gimė dievas Dzeusas, kvapą gniaužiančiais kalnų masyvais, alyvmedžių giraitėmis, įspūdingais Knoso rūmais, muziejuose saugomomis jų vertybėmis, vienuolynais ir bažnyčiomis. Lankytojų širdis jaudina ir egzotiška mažų kaimelių atmosfera, kurią sukuria iš išorės ramūs, bet temperamentingos dvasios vietiniai Kretos gyventojai
Heraklionas – Kretos sostinė, penktas pagal dydį Graikijos miestas, išlaikęs senosios Mino civilizacijos pėdsakus. Tai gražus uostamiestis, kurio prieplaukoje puikuojasi ir modernūs keltai, ir žvejybinės valtelės. Jį sudaro dvi dalys. Pirmoji – naujoji – su šiuolaikinėmis parduotuvėmis, parkais ir daugybe aikščių. Antroji – senamiestis su venecijiečių fontanais, lodžija, turgumi, senomis ir šiuolaikinėmis gražiomis gatvėmis. Gyvybingas miesto aikštes puošia žaluma, akį traukia įspūdingas Morozinio fontanas, iškilęs 1628 m.
Didelį susidomėjimą kelia Archeologijos muziejus, kuris yra pačiame miesto centre, Laisvės aikštėje. Jame eksponuojami Knoso rūmų freskų originalai, daugybė unikalių pasaulinės reikšmės archeologinių radinių nuo neolito iki Romos imperijos laikų.
Herakliono rytuose driekiasi turistų pamėgta jūros pakrantė. Poilsiautojus ši sritis vilioja švelnaus smėlio paplūdimiais, įvairaus skonio ir lygio viešbučiais ir visą vasarą nesibaigiančia šventine nuotaika.
Chanija
Kretos vakaruose įsikūrusi Chanija – antras pagal dydį salos miestas, kuris iki 1970 m. buvo Kretos sostine. Šis miestas visada buvo politinių įvykių centre: nuo čia prasidėdavo salos užkariavimai, čia pirmą kartą buvo iškelta Graikijos vėliava, čia už 20 km nuo miesto, nedideliame kaimelyje 1941 m prasidėjo viena iš svarbiausių Antrojo pasaulinio karo užuomazgų – Kretos mūšis.
Chanija – maža Venecijos kopija. Uostas, kuris kvepia ne jūra, o jazminais. Jam iš dešinės – ilgas molas ir senas švyturys, iš kairės – Firkaso tvirtovė, viduryje – kavinės, parduotuvėlės, tavernos ir lyg voratinklio tinklas siauros, jaukios gatvelės. Chanijoje gausybė muziejų: archeologijos, architektūros, etnografijos. Trumpiau tariant, visas senamiestis ir yra atgijęs muziejus. Jums nepakaks ir visos dienos, kad viską apžiūrėtumėte!
Knoso rūmai
Vos už 5 km nuo Herakliono centro rasite senovės miesto Knoso liekanų. Tai Mino civilizacijos sostinė, kuri susikūrė prieš keturis tūkstančius metų ir tapo visos europietiškos civilizacijos lopšiu. Sakoma, kad jei bandysite išvykti iš Kretos, nepamatę Knoso rūmų, Jūsų paprasčiausiai neišleis. Šiandien tai bene gausiausiai turistų lankoma Kretos vieta. Kadaise rūmai, savo išsidėstymu primenantys labirintą, buvę net penkių aukštų, turėję apie 1400 freskomis išpuoštų menių ir kambarių. Pasak legendos, būtent čia gyveno mitologinė būtybė Minotauras – pusiau žmogus, pusiau jautis. Kad lankytojai galėtų bent įsivaizduoti, kaip tie rūmai atrodė, juos atradęs archeologas Artūras Evansas iš dalies rekonstravo.
Festas
Maždaug 60 km nuo Herakliono įsikūręs antras pagal archeologijos svarbą Festo miestas, kuris buvo garsus Mino civilizacijos prekybos ir religijos centras. Jame esantis rūmų kompleksas daugelio nuomone yra dar įstabesnis Mino architektūros pavyzdys nei Knoso rūmai. Čia archeologai rado Festo diską – šiuolaikinio kalendoriaus prototipą. Keliaujant verta užsukti ir į Zaro kalnų miestelį, aplankyti Gortys vietovę – kadaise klestėjusią romėnų laikų sostinę su didingu akropoliu.
Samarijos tarpeklis
Tik apsilankius viename ilgiausių Europos tarpeklių galima pamatyti visą Kretos kalnų grožį. Sakoma, kad tai vienas ilgiausių tarpeklių Europoje. Nors kelionė juo pėsčiomis trunka 5 valandas, kelias neprailgsta, nes vaizdai tokie, kad jų ilgai nepamiršite. Samarijos tarpeklis susiformavo maždaug prieš 14 mln. metų, kai kalnų upė išsigraužė vagą uolose. Taip atsirado apie 17 km ilgio tarpeklis, kurio plotis vietomis siekia 2,5 m. Tai viena įspūdingiausių mūsų planetos vietų. Pasigrožėsite Samarijos kiparisų miškais, pereisite išdžiūvusią upę ir atsigaivinsite prie švariausių kalnų šaltinių, akmenuotu taku nusileisite prie pat Libijos jūros kranto. Šioje saugomoje teritorijoje gyvena daugybė retų gyvūnų, auga apie 450 rūšių augalų. Tarpeklis turistams atviras nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d.
Lasičio plokščiakalnis
Rytinėje Kretoje esantis Lasičio plokščiakalnis garsus tuo, kad jo oloje, kaip byloja legendos, gimė vyriausiasis graikų dievas Dzeusas. Pėsčiomis ar ant asiliukų pasiekus aukštai kalnuose esančią Dikčio olą, galima nusileisti į jos vidų ir pasižvalgyti į stalaktitus ir stalagmitus. Čia vinguriuoja ir požeminė upė. Ant plokščiakalnio sukasi 10 000 vėjo malūnų. Galima aplankyti ir Lasčio liaudies meno muziejų Agios Georgios miestelyje.
Spinalongos sala
Iš Kretos salos šiaurės rytinės pakrantės mažu laiveliu galima nuplaukti į Spinalongos salą, esančią Elundos įlankos dalyje, netoli Kretos. Čia stūksanti tvirtovė yra vienas ryškiausių Kretos istorijos paminklų. Ji padėjo saugoti senovinį Olundos miestą – dabartinę Elundą – nuo priešų. Saracėnų laikais krikščionys čia slapstėsi nuo persekiotojų. Nuo seno raupsuotiesiems nebuvo leidžiama gyventi miestuose, juos visi vydavo šalin, laikydavo nešvariais ir nuodėmingais, todėl maždaug iki 1955 metų čia buvo paskutinė Europoje raupsuotųjų kolonija
Matala
Kretos saloje būtina aplankyti Matalos kaimelį. Jis nedidelis, apie 250–300 metrų pločio, tačiau labai įdomus. Jau iš tolo jis atrodo tarsi skylėtas sūris. Uolėtuose smiltainio skardžiuose juoduoja urvai. Senovėje (I–II mūsų eros amžiuje) čia buvo laidojami žmonės. Apie 1960 m. į šiuos urvus suvažiuodavo hipiai iš viso pasaulio. Paplūdimys šalia kaimelio gana platus, smėlėtas, sėdint jame malonu stebėti ramų kaimelio gyvenimą, žvalgytis į mažas gatveles, atbėgančias prie jūros, į jūroje besisūpuojančius laivelius.
Kurortas Rethymno, Skaleta, Panormo
Rethymno atsiskleidžia XVI a. Venecijos architektūros grožis - Didieji vartai. Loggija - kadaise buvęs miesto didikų poilsio ir susitikimų klubas, dabar - archeologijos muziejus, Rimondi fontanas, fortas ant Paleokastro kalvos, nuo kurios atsiveria nuostabus miesto vaizdas. Miesto krantinėje įsikūrė daugybė jaukių kavinukių, tradicinių tavernų. Ir dienomis, ir vakarais čia verda gyvenimas. Iš Rethymno geras susisiekimas autobusu su Chanija, Heraklionu ir kitomis salos vietomis.
Skaleta - vietovė, nutolusi 12 km nuo Rethymno. Idiliškame ir ramiame kaimelyje yra keletas barų, tavernų ir puikus paplūdimys.
Panormo - nedidelis miestelis, apie 22 km nutolęs nuo Rethymno. Panormo per paskutiniuosius metus tapo puikiu kurortu vakarinėje Kretos dalyje. Čia yra keletas parduotuvių, tavernų, restoranų, kavinių, barų. Tai puiki vieta ne tik ramaus poilsio ieškotojams, bet ir pramogų mėgėjams.
Kurortas Stalida / Malija
Stalida - tai modernus turistinis kurortas netoli Chersonissos, visai prie pat "pramogų mekos" Malia. Stalida mėgstama dėl puikių ilgų smėlio paplūdimių. Kurorte nemažai kavinių, tavernų, parduotuvių. Iš Stalidos patogus susisiekimas su Heraklionu autobusais.
Malija - tai gyvas ir jaukus miestelis (40 km nuo Herakliono), įsikūręs to paties pavadinimo įlankoje tik Kretai būdingame kraštovaizdyje. Būtent čia gražiausi salos paplūdimiai. Šiandien Malija - gerai žinomas ir ypač jaunimo mėgstamas kurortas su daugybe tavernų, krautuvėlių, naktinių klubų, barų. Rytinėje miesto dalyje yra išlikusios Mino rūmų liekanos. Čia archeologai rado Mino bičių atvaizdą, dabar tapusį Kretos talismanu. Juo ir šiandien vietos meistrai puošia juvelyrinius dirbinius.
Kurortas Chersonissos
Buvęs tradicinis žvejų kaimelis, šiandien tapęs labai populiariu atostogų centru, 26 km atstumu nutolęs nuo sostinės Herakliono. Tai kosmopolitiškiausias kurortas saloje, išsiskiriantis tavernų, restoranų gausa. Vakarais, kai duris atveria naktiniai barai ir diskotekos, čia kunkuliuoja gyvenimas. Iš Chersonissos labai patogu nuvykti autobusais į Heraklioną, Agios Nikolaos ir kitas salos vietas. Šalia kurorto yra vandens pramogų parkas.
Kurortas Elunda, Agios Nikolaos
Vaizdingas šiaurės pakrantės kelias veda į buvusį žvejų kaimelį, o dabar - kurortą Elunda. Uolėtoji Marbello pakrantė ir Agios Nikolaos - ko gero, vienas elegantiškiausių ir moderniausių miestų visoje saloje. Čia driekiasi krantinės su kerinčiu jūros ir kalnų vaizdu, graikų tavernomis ir suvenyrų krautuvėlėmis. Pasak legendos, šiame mieste esančiame ežere maudėsi deivė Atėnė. Iš čia laivu galima persikelti į Spinalongą - kadaise buvusį fortą, praėjusiame amžiuje naudotą kaip koloniją raupsuotiesiems.
