Geografija. Prancūzijos Polinezija – Prancūzijos užjūrio teritorija pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, Polinezijoje, sudaryta iš kelių salynų: Visuomenės salos (tame tarpe Taitis), Markizų salos, Tuamotu salos ir Tubuajo salos. Svarbesnės salos: Taitis, Bora Bora, Hiva Oa, Huahine, Maiao, Maupiti, Mehetia, Murea, Nuku Hiva, Raiatea, Tahaa, Tetiaroa, Tubuai ir Tupai. Salos koralinės ir vulkaninės kilmės, padengtos tropiniais miškais. Aukščiausia vieta – Orohena k. (2241 m; Taityje).
Plotas. Salos užima 4167 km² sausumos plotą ir 2,5 mln. km² vandenyno ploto.
Klimatas. Tropinis, jūrinis. Vidutinė metinė temperatūra +26 ºC. Nuo lapkričio iki balandžio orai šiltesni ir drėgnesni. Nuo gegužės iki spalio – sausasis periodas.
Sostinė. Papeetė (Taičio sala).
Politinė sistema. Prancūzijos Polinezija – parlamentinė, demokratiška Prancūzijos užjūrio bendruomenė. Vyriausybės galva – prezidentas. Vyriausybei priklauso vykdomoji valdžia. Įstatymų leidyba priklauso tiek vyriausybei, tiek Prancūzijos Polinezijos Asamblėjai. Administraciniu atžvilgiu Prancūzijos Polinezija padalinta į 5 padalinius: Priešvėjinės salos, Pavėjinės salos, Markizų salos, Pietinės salos, Tuamotu-Gambijė salos.
Gyventojai. 283 tūkst. gyventojų (2008 m. progn.), 78 % iš jų polineziečiai, 12% kinai, 5 % metisai (daugiausia prancūzų kilmės), 4 % prancūzai. Apie 70 % Prancūzijos Polinezijos gyventojų gyvena Taityje.
Kalba. Valstybinė kalba prancūzų, taitiečių.
Religija. 54% – protestantai, 30% – Romos katalikai, likusieji – ateistai ir kitų religijų išpažinėjai.
Valiuta. Prancūzijos Ramiojo vandenyno kolonijų frankas (CFP) – valiuta, naudojama Prancūzijos valdose Okeanijoje: Prancūzijos Polinezijoje, Naujojoje Kaledonijoje ir Volio ir Futunos salose. CFP frankas padalintas į 100 santimų. Apyvartoje cirkuliuoja 1, 2, 5, 10, 20, 50 ir 100 frankų nominalo monetos bei 500, 1000, 5000 ir 10000 frankų nominalo banknotai.
Laikas. Laiko juosta UTC-10. Vasaros laikas neįvedamas.
